20–29 ir 30–39 metų amžiaus vyrų antropomorfologiniai ypatumai

Darius Radžiukynas, Nelė Žilinskienė, Tomas Aglinskas

Santrauka


Žmogaus judėjimas urbanizuotoje ir technologinėje aplinkoje yra labai sumažėjęs. 2013 m. Eurobarometro tyrimo duomenimis, net 46 % Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština, o tai yra žemiau ES šalių vidurkio.

Tyrimo objektas. 20–29 ir 30–39 metų amžiaus vyrų antropomorfologiniai ypatumai.

Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti 20–29 ir 30–39 metų amžiaus vyrų antropomorfologinius bendrus ir skiriamuosius požymius.

Tiriamieji. 20–29 metų amžiaus (n = 50) ir 30–39 metų amžiaus (n = 50) vyrai.

Tyrimo metodai: antropometrija, pedagoginis testavimas, matematinė statistika.

Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad 20–29 metų amžiaus vyrų ūgis yra 181,5 ± 6,5 (cm), o 30–39 metų amžiaus vyrų – 182,1 ± 5,4 (cm). Kūno masė atitinkamai – 80,6 ± 12,9 (kg) ir 85,9 ± 11,8 (kg) (p < 0,05), kūno masės indeksas – 24,4 ± 3,5 ir 25,8 ± 3,3 (kg/m2) (p < 0,05), riebalų kiekis – 13,9 ± 5,4 ir 17,9 ± 5,6 (%) (p < 0,0001), liesoji kūno masė – 65,3 ± 8,3 ir 66,6 ± 6,9 (kg) (p > 0,05).

Krūtinės apimtis atitinkamai – 98,7 ± 8,0 ir 103,5 ± 8,0 (cm) (p < 0,01), žasto – 31,4 ± 3,7 ir 33 ± 3,3 (cm) (p < 0,05), liemens – 84,6 ± 8,8 ir 91 ± 10,0 (cm) (p < 0,001), klubų – 100,3 ± 8,0 ir 103,2 ± 6,1 (cm) (p < 0,05), šlaunies – 56,7 ± 6,5 ir 57,5 ± 4,7 (cm); blauzdos – 39 ± 3,5 ir 39 ± 2,6 (cm).

Nustatyta, kad pagal tiesios kojos kėlimo gulint testą lankstumas labai geras yra 70 % jaunesnių ir 60 % vyresnių vyrų (>65°), o 30 % jaunesnių ir 40 % vyresnių vyrų – sumažėjęs (<65°).

96 % jaunesnių ir 98 % vyresnių vyrų vidinė peties rotacija buvo normali (>70°) ir tik atitinkamai 4 % ir 2 % tiriamųjų rotacija sumažėjusi.

84 % jaunesnių ir 66 % vyresnių vyrų išorinė peties rotacija buvo normali (>90°) ir atitinkamai 16 % ir 34 % tiriamųjų nustatyta sumažėjusi išorinė peties rotacija (p < 0,05).

36 % jaunesnių ir 38 % vyresnių vyrų rankų sukabinimo už nugaros testo rezultatai buvo labai geri (>5 cm), 50 % jaunesnių ir 44 % vyresnių – geri (0–5 cm), o atitinkamai 14 % ir 18 % tiriamųjų nepasiekė rekomenduojamų peties paslankumo normų (<0 cm). 74 % jaunesnių ir 72 % vyresnių vyrų pasiekė gerą atremties sulenktomis rankomis (>60 s) rezultatą, atitinkamai 16 ir 12 % – vidutinišką (45–59 s), o likę 10 ir 16 % testą atliko silpnai (<44 s). 74 % jaunesnių ir 46 % vyresnių vyrų gerai atliko atremties šonu sulenkta dešine ranka testą (>45 s), 12 ir 24 % – vidutiniškai (30–44 s), o atitinkamai 14 ir 30 % vyrų testą atliko silpnai (<29 s) (p < 0,05).

Nugaros apatinės dalies raumenų statinės ištvermės rodikliai reikšmingai nesiskyrė – 20–29 metų amžiaus vyrų 117,6 ± 46,49 s, 30–39 metų amžiaus vyrų – 121,9 ± 63,80 s.

Galima teigti, kad jau nuo 30 metų amžiaus vyksta vyrų kai kurių antropometrinių rodiklių neigiami pokyčiai, kurie gali daryti įtaką jų asmeninių kompetencijų raiškai įvairiose situacijose.

Raktiniai žodžiai: vyrai, antropometriniai rodikliai, judėjimo gebėjimai, amžiaus tarpsniai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2018.8


Visas tekstas:

PDF